- karčiauninkas
- ×karčiáuninkas, -ė smob. (1) K; R žr. karčemninkas: Kaip jis į karčemą įėjo, tai karčiáuninks jį klausė, kur jis keliaująs Sch187. Ir sutiko tris bernelius, karčiauninkės sūnelius N88. Karčiauninks stiklą brangvyno ant stalo atnešė LC1883,1.
Dictionary of the Lithuanian Language.